Kaip kuriama Atgaja? Apie M. K. Čiurlionį ir gyvenimą Atgajos ritmu (S3)

S2 2015

Ar žinote, kaip atsiranda stovyklos pamainų temos? Už kiekvienos jų slepiasi stovyklos viršaičiai, jau rudenį–žiemą pradedantys galvoti apie artėjančią vasarą, ieškoti ir kurti. Kviečiame pažvelgti į Atgajos užkulisius ir artimiau susipažinti su tuo, kas laukia šią vasarą: susitinkame, klausiame, kalbamės su visų pamainų viršaičiais!

Dalinamės pokalbiu su pamainos „Ar turi Čiurlionį drauguose?“ (S3, liepos 9–18) viršaitėmis Indre ir Rasa: apie M. K. Čiurlionį ir gyvenimą Atgajos ritmu.

Papasakokite, kaip sugalvojote pamainos temą? Kodėl Čiurlionis?

Indrė: Tiesiai šviesiai? Iš tikrųjų tai aš rašiau savaitės planų vaikų darželiui, kuriame dirbu. Pasiėmiau neseniai išleistą knygą vaikams apie Čiurlionį ir jo paveikslus, sėdėjau ir staiga man taip PŪF: kodėl nepanaudojus Atgajoj? Jeigu rimtas menas yra pateikiamas tokio mažo amžiaus vaikams,  juk būtų galima jį pritaikyti ir vyresniems. Pradėjau galvoti, kaip būtų galima tai padaryti, kuo sudominti, kaip priartinti vaikus prie pakankamai sudėtingo, sunkiai suprantamo meno. Daugeliui žinoma, kad Čiurlionis yra kažkas, ką reikia mylėti ir gerbti, bet kodėl, už ką, kaip analizuoti jo darbus? Taigi, man kilo tokia idėja, parašiau Rasai. O Rasa tuo metu tikrai negalvojo daryti pamainos apie kokią nors asmenybę…

Rasa: Pernai po Kernagio pamainos (2015 m. Rasa ir Indrė viršaičiavo pamainoje „Vytauto Kernagio ritmu“) juokaudami su vadovais svarstėm, apie kokią asmenybę bus pamaina kitais metais. Iš pradžių to neplanavau, bet kai Indrė pasiūlė Čiurlionį, sutikau: pernykštė patirtis parodė, kad vienai asmenybei skirta tema pasiteisina, tai įdomu ir vaikams, ir vadovams. Užduotis sudėtinga: pirmiausia reikia pačioms įsigilinti ir suprasti, o tada su vadovais vaikams perduoti įdomia forma. Tai bus didžiulis iššūkis, kuriuo labai džiaugiamės. Čiurlionis pas mus atėjo net ne dabar – man jis prasidėjo seniau, nuo tokio atgajiečio Vitauto, kai vieną vakarą jis atsivertęs Čiurlionio paveikslų albumą papasakojo, kaip reikėtų tuos paveikslus „skaityti“. Tada man atsivėrė akys. Vėliau lankiau tokias meno paskaitas, keletas jų buvo apie Čiurlionio kūrybą, apie tai, kaip analizuoti kiekvieną detalę – jau tada mane labai užkabino.

Iš kokių kampų į Čiurlionį žiūrėsite? Istorinio, asmenybės, įvairių meno formų?..

I.: Stengsimės iš visų, nors pačios asmenybės, charakterio, gyvenimo tėkmės per daug nenagrinėsime – ji pakankamai sudėtinga, nesinori slogios emocijos perteikti vaikams. Dar prie Čiurlionio jungiame draugystės, bendravimo temą: Čiurlionis organizavo pirmąsias lietuvių dailės parodas, kūrė draugijas, būrė lietuvių inteligentiją. Tokio pažįstamų, pusiau pažįstamų susibūrimo į bendrą ratą tema man atrodo labai tinkama vystyti Atgajoje – juk vaikai irgi suvažiuoja iš skirtingų vietų, kontekstų, čia susipažįsta ir kuria santykį. Tai, kas didžiausio sukuriama stovykloje, nebūtinai yra kažkoks produktas, tai yra pats užmegztas draugystės ryšys, su kuriuo išvažiuojama iš stovyklos.

R.: Apskritai Čiurlionio kūryba yra labai plati: harmonizuotos liaudies dainos, daugybė paveikslų, kuriuose yra visko – nuo zodiako iki vaizdu perteiktos muzikos, muzikos kūriniai, jau vien jų pavadinimai! Pamainoje bandysim įsikvėpti pirmiausia pažindami save, šalia esantį, o Čiurlionio kūryba bus kaip įkvėpimas daryti daug smagių dalykų.

Ką įdomiausio jau sužinojote besiruošdamos pamainai?

I.: Aš labai daug sužinojau, nes anksčiau turėjau prastą patirtį su Čiurlioniu: kai studijavau menotyrą, turėjau gan ilgą ir sudėtingą kursą apie jį, kur buvo labai sausai pateikiama visa teorija. Tada išklausiau tas paskaitas kaip didžiausią kančią, o dabar iš naujo viską atrandu, viskas atgyja.  Dar mane įkvepia tai, kad jis augo tose apylinkėse, kur yra Smarliūnai, mes vaikštom po tuos pačius miškus, kuriuos jis aprašo, tapo.

R.: Man įdomiausi dalykai, kurių žmonės paprastai nežino – kad Čiurlionis kūrė eiles ir fotografavo. Norėčiau ir vaikus su tuo supažindinti, manau, bus įdomu.

Ko norėtumėte, kad jūsų paklausčiau? Ką repetavote, kai ruošėtės interviu?.. 

R.: Apie mūsų istorijas! Kaip mes atėjom į Atgają?

I.: Mane tėvai užrašė ir atsiuntė į šią stovyklą, ir aš daug metų važiavau kaip vaikas. Beveik nieko neprisimenu, o po šešerių metų sugrįžau kaip vadovė.

R.: O kas tave labiausiai veža Atgajoj?

I.: Kūrybos laisvė, atsipalaidavę vadovai ir vaikų progresas, augimas per tokį trumpą laiką.

R.: O aš čia atsidūriau visiškai atsitiktinai. Labai ilgai važiavau į stovyklą kaip vadovė, man patiko tas mamos vaidmuo. Vieną vasarą, kai jau buvau nusprendusi visiškai nebevažiuoti į Atgają, netikėtai tapau viršaite. Ir toliau važiuoju be pertraukos, šiemet bus penkiolikta vasara. Panašu, kad laukia ir šešiolikta, nes yra pamainos tema, kurią labai noriu įgyvendinti. Važiuoju į Atgają, nes tai yra pačios geriausios, pačios prasmingiausios vasaros atostogos. O vienas didžiausių Atgajos pliusų – kad gali važiuoti kasmet ir išbandyti kažką naujo, ko galbūt pernai nespėjai, nedrįsai, nežinojai kaip. Visada po pamainos yra svarbu įsivertinti save, bent jau sau susidėlioti pliusus bei minusus ir kitą vasarą išbandyti save kitokį – visada geresnį. Taip ir bėga laikas šalia „normalaus gyvenimo“ Atgajos ritmu. Po pamainos pusę metų gyveni prisiminimais, buvusios pamainos emocijomis, o nuo žiemos – jau mintimis apie būsimą pamainą.

Post thumbnail

Atgajos 2020 datos

Tiems, kurie savo vasarą planuoja jau dabar (tai ypač aktualu atvykstantiems iš užsienio), skelbiame Atgajos 2020 pamainų datas. Pamainų temomis pasidalinsime ir registraciją atidarysime kovo…
Plačiau