Kaip kuriama Atgaja? Apie Didįjį vasaros trikampį ir fantastinę geografiją (Z2)

Z2

Ar žinote, kaip atsiranda stovyklos pamainų temos? Už kiekvienos jų slepiasi stovyklos viršaičiai, jau rudenį–žiemą pradedantys galvoti apie artėjančią vasarą, ieškoti ir kurti. Kviečiame pažvelgti į Atgajos užkulisius ir artimiau susipažinti su tuo, kas laukia šią vasarą: susitinkame, klausiame, kalbamės su visų pamainų viršaičiais!
Dalinamės pokalbiu su pamainos „Koordinatės: vaizduotės ilgumos° dangaus platumos° (fantastinės geografijos pamaina)“ (Z2, rugpjūčio 3–12) viršaitėmis Kristina ir Ginte: apie fantastinę geografiją, laukiančią stovyklą ir Atgają jų gyvenime.

Kas yra fantastinė geografija?
Gintė: Tai geografija, kuri egzistuoja, bet ne visada ir ne visiems. Tai, kas materialu ir nematerialu tuo pačiu metu.
Kristina: Yra daugybė miestų, erdvių, šalių, vietovių, kurios buvo sugalvotos religijoje, mitologijoje, literatūroje, sufantazuotos, realiai žemėlapyje jų nėra, o mes bandysime atrasti. Turime tokią legendą virš Lietuvos liepos–rugpjūčio mėnesiais spindi žvaigždės – Denebas, Altayras ir Vega. Šios trys žvaigždės, matomos tik tuo metu, kai vyks mūsų pamaina, suformuoja Didįjį vasaros trikampį. Jis taps vartais į tuos pasaulius, per kuriuos keliausim su vaikais ir vadovais. Tai mūsų legenda. O kur mes iš tikrųjų keliausim? Su Ginte labai norėjome pamatyti pasaulį iš įvairiausių kampų – literatūrinį, mitinį ar realų, tik iš visai kito kampo.
G.: Užmirštame mažus dalykus. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą žiūrėjai į žolę ilgai? Įsivaizdavai, kas būtų, jei tu ten, žolėje, vaikščiotum su visais? Stovykloje tikrai neliepsime vaikams tiesiog žiūrėti į žolę, bet leisime jiems patirti tai, kas, atrodo, yra visai įprasti mažyčiai dalykai, bet praleidžiame juos pro akis.
K.: Arba kaip visi romantizuoja rugpjūčio dangų, o taip mažai iš tikrųjų į jį žiūri. Ypatingai vaikai, ypatingai Vilniaus vaikai.
G.: Ir tiek mažai apie jį žino! Ne tik rugpjūčio, o apskritai apie dangų. Kokie nors babiloniečiai tiek daug galvojo apie dangų. Įžiūrėjo ten Nibiru planetą. O senovės lietuviai turėjo tokį žvaigždyną Gyvatnešys. Tai astronominė pasaulėžiūra. Arba, pavyzdžiui, lietuviams rodės, kad viskas lenda iš marių: Gintaro pilis, Eglė su žalčiais. Tokios ypatingos vietos, žadinusios žmonėms vaizduotę, įkvėpusios mitus.
K.: Taigi, ta fantastinė geografija atsirado iš mūsų hobių, to, kas mums įdomu, nepažįstama.
G.: Iš karto, kai pradėjome kurti pamainos temą, svarstėme apie keliavimo motyvą. Iš pradžių galvojome apie skirtingus kontinentus, kultūras, bet po to viskas persikėlė į kitą plotmę…
K.: Per popierinius miestus! Mūsų pamainos dailininkas Danielius papasakojo istoriją apie popierinius miestus: tai žemėlapyje esantys, tačiau iš tikrųjų neegzistuojantys – dar neįkurti, jau išnykę ar per klaidą kopijuojant pažymėti – miestai. Ir čia mums atsivėrė tokie klodai! Nusprendėme peržvelgti visokias fantastines geografines vietas ir labai užsikabinom. O kai dar atsirado žvaigždės kaip legenda…
G.: Dabar laisvalaikiu domimės dangumi, žvaigždėmis ir visokiais astronomijos dalykais.

O kaip ieškojote tų fantastinių vietų? Enciklopedijose?
K.: Google!
G.: Ėjome per kultūras, kad vietos būtų kuo skirtingesnės, ir mitologinės, ir literatūrinės, ir religinės… Arba yra ir realių fantastinių vietų – pavyzdžiui, Velykų sala: vidury vandenyno, su didžiulėmis skulptūromis, apipinta mitais, legendomis. Mūsų, lietuvių, galvose tai – visiškai mistinė vieta.
K.: Svarbu pagauti tokį momentą, kad keliausime ne tik per plotmę, erdvę, bet ir per dimensijas, realybes: jei pirmas žvilgsnis į žolę, po to į dangų, tai su trečiu pereiname į visai kitą erdvę, o ten ateivių planeta, kur niekas niekada nėra buvęs. Ar Saliamono kasyklos – iki šiol neaišku, ar tai Pietų Amerikoje, ar Afrikoje, visur jų ieškota. O kur mes pakliūsim? Gal net turėsim realius vartus, pro kuriuos kas kartą praeisime, bet niekad nežinosime, kas slypi už jų.
G.: Ir viską galima žymėti kosminiame fantastiniame žemėlapyje. Gal iš vienos vietos yra pateikimas į kitą? Pavyzdžiui, į Narniją patenkama per spintą. O kur stovi ta spinta?
K.: Gal ji matoma tik tam tikroje mėnulio fazėje? Mums pamainoje į stebuklingas erdves pavyks pakliūti tik dėl Didžiojo vasaros trikampio – Denebo, Altayro ir Vegos žvaigždžių.

Geografijos ribas išplečiate ne tik į skirtingas dimensijas, bet ir į įvairias realias kultūras?
G.: Taip, skirtingas dimensijas, skirtingas kultūras, skirtingus laikus. Hesperidžių sodai – antikinė, mitinė vieta toli vakaruose, ten auga obelys auksiniais obuoliais ir keliauja tik visokie herakliai ir kiti herojai. Šventasis Kalnas – iš rytų, juo žmonės ilgai ir nuobodžiai kopia į viršų. Tokios po pasaulį pasibarsčiusios vietos.
K.: Bet įdomiausia yra tai, kad daugelis jų turi sąsajas, tam tikrus ženklus, į kuriuos įdomu atsiremti.
G.: Viena hesperidžių buvo vardu Aiglė, lietuviškai kartais net rašoma Eglė. Mes Eglę atpažįstame kaip medį, o graikų mitologijoje ji – mistinė būtybė, taip pat, kaip ir mūsiškė, vaizduojama su žalčiais. Tokių kultūrinių persidengimų daug – rodos, mes, lietuviai, esam taip toli ir turim savo pasaulį, bet iš tiesų jis susipynęs, glaudžiai susijęs su kitomis kultūromis.

O kas jums atrodo svarbiausia iš to, ką vaikai išmoks stovykloje?
G.: Mums atrodo, kad būtent patyrimas ilgiausiai išlieka. Tai, prie ko vaikai gal dar nebuvo sustoję, įsiklausę. Taip pat pažinimas įvairių kultūrų, jų mitinės kalbos, tokio vienio pajautimas.
K.: Kiekvieną kartą, kai važiuoju į pamainą, mano galvoje pagrindinis, raudonai šviečiantis žodis yra EMPATIJA. Tai jis ir dabar mirksi man prieš akis. Įvairiomis formomis mokyti vaikus grįžti į tokį pirminį ryšį – ar per žiūrėjimą į akis, ar per susikabinimą už rankų, bet esminis momentas, kad būtų ne falšyva. Kuo daugiau patyrimų, pojūčių.

Kristina, Atgajoj tu jau esi labai seniai… Kokia tavo Atgajos istorija?
K.: Dabar bus vienuoliktas sezonas. Buvo pertrauka vidury, bet net tada, kai pati nevažiuodavau į Atgają, siųsdavau čia savo sesę ar mokinius. Ir labai greitai atėjau iki administracijos: per vieną vasarą nuvažiavau du kartus kaip vadovė, kitais metais jau buvau padėjėja, trečiais metais – viršaitė.
G.: Tu nebuvusi kaip vaikas Atgajoj?
K.: Niekada. Iš viso nesu buvusi stovykloje kaip vaikas. Tik vėliau man tai tapo tokia gyvenimo dalimi. Buvo taip: įstojau į teatro edukologijos specialybę. Tai buvo labai įdomios, bet labai sudėtingos studijos. Sudėtingos vidumi: turi labai daug savyje pervertinti, perkratyti, suprasti, ar tai tikrai yra tavo, lūžta kompleksai, auga sąmoningumas. Ir nutik tu man taip, kad vieną dieną į milžinišką srautinę paskaitą įšoka prodekanė, kurios vardas taip pat buvo Kristina, ir degančiomis akimis mums pasakoja apie tai, kad yra tokia stovykla, kur ji dirbo dailininke, ir kad jie dabar organizuoja vadovų atrankas. Aš klausiausi, bet net nesupratau, ką ji kalba: man svarbiausias buvo kontrastas – tokia nuobodi paskaita ir toks gyvas, emocionalus pasakojimas. Mane pakabino emocija. Turėjome eiti dviese iš kurso, bet galiausiai likau viena, darganotą dieną trenkiausi iki Antakalnio iš pedagoginio, visus keikiau, bet kai nuvažiavau… Suprantu, kad toje vietoje kažkas tarsi pasislinko erdvėje, manyje labai atsidarė gerąja prasme, po vadovų mokymų savaitę negalėjau atsigauti. O po pirmos Atgajos vasaros, kai nuvažiavau į dvi pamainas, į antrą kursą grįžau be proto alkana žinių. Po pirmo kurso dėstytojai, komentuodami mūsų egzaminus, sakė, kad kai kuriems mūsų reikėtų pakeisti specialybę, ne visiems čia vieta, ir aš pakankamai asmeniškai tai priėmiau. Bet po stovyklos, antraisiais studijų metais, visiškai supratau, kad tai yra mano: supratimas atėjo būtent per Atgają. Ir tada aš viską dariau: man taip norėjosi mokytis, taip norėjosi dirbti su vaikais. Rezultatas yra toks, kad dabar esu vienintelė iš savo kurso dirbanti mokytoja. Buvau pasidariusi metų profesinę pertrauką, kad įsitikinčiau, kad tai tikrai man. Grįžtu ir vis dar noriu dirbti. Ir visą laiką važiuoju į stovyklas.
Kai turime mokslo metus, aš dirbu teatro mokytoja, grįžtamasis ryšys iš vaikų yra lėtas procesas, dažnai jo trūksta. O stovykloje grįžtamąjį ryšį gauni jau trečią dieną: prisijaukini vaikus ir realiai jie iš karto tau duoda atgal. Man kaip mokytojai tai labai svarbus procesas: pajausti, kad vaikams kažką duodu, kad jie kažką gauna, pasiima, auga. Man teatras seniai išėjo iš ribų, kai aš supratau tuos pojūčių, emocijų dalykus, kuriuos duoda stovykla ir apskritai mokymas, ugdymas. Teatras yra tik puiki forma įvilkti tuos žmogiškuosius dalykus, kurių gali išmokyti, į žaidimą. Į stovyklą vaikas gali atvažiuoti iš jam visiškai nepalankios, nekenčiamos aplinkos. Čia jis gali tarsi sukurti save naują. Tu, kaip vadovas, padedi jam atrasti ir išreikšti tikrąjį save, ko mokykloje jis dėl tam tikrų priežasčių negali padaryti – dėl aplinkos, bendraklasių, mokytojų, dėl nurašymo „tu toks, anoks“. O stovykloje vaikas viską gali. Mano sesė tokia buvo: aš buvau teatro mokytoja, o ji žiauriai bijojo scenos, bijojo viešai kalbėti. Ir Atgaja ją labai atidarė. Trečiais metais ji, niekada nebuvusi tuo natūraliai kūrybingu vaiku, pradėjo imtis iniciatyvos, aš jos nebepažinau.

Ginte, o kaip tu atsidūrei Atgajoje? Administracijoje?
G.: Atgajoje tiesiog buvau vaikas. Kai esi vaikas, įdomu, kaip yra truputį kitur, vadovo vaidmenyje. Kai esi vadovas – kaip yra administracijoje. Taip ir užkopiau. Susidūrėme su Kristina, ir pernai ji mane pakvietė išmėginti save šitoje pozicijoje.
K.: Man labai svarbūs žmonės, su kuriais dirbu. Pernai pamainoje visą laiką jaučiau labai stiprų Gintės palaikymą. Ji turi stiprių pusių, kurios labai reikalingos, gali mane ramiai atvėsinti: aš eidavau atsisėsti, jei jau per stipriai degdavau, o ji perimdavo vairą ir labai ramiai sau toliau vairuodavo mūsų laivą. Be to, ji labai išprususi šioje srityje – kaip aš išprususi teatre, taip Gintė – mitologijoje, folklore, kur yra aruodų aruodai. Tai pastiprina.

Ar norėtumėte dar ką nors pridėti? Palinkėti vaikams, atvažiuojantiems į Z2 pamainą?
K.: Įsivaizduokit, kad pamaina yra Narnija. Kur įeini ir nežinai, kas tavęs laukia. Tai ten mes jūsų laukiame, kad nustebintume.

Video užuomina-kvietimas: https://www.youtube.com/watch?v=Yx-ocTA-Rg8&feature=youtu.be

Post thumbnail

Atgajos 2020 datos

Tiems, kurie savo vasarą planuoja jau dabar (tai ypač aktualu atvykstantiems iš užsienio), skelbiame Atgajos 2020 pamainų datas. Pamainų temomis pasidalinsime ir registraciją atidarysime kovo…
Plačiau