Kitokios girdėtos istorijos

Atsikeli ryte, išsivalai dantis, suvalgai pusryčius, keliauji į mokyklą, į būrelius, grįžti namo, ruoši namų darbus… O jeigu galėtum tapti knygos arba filmo herojumi – ar viskas atrodytų taip pat?

Kviečiame persikelti į kitą pasaulį – jame kol kas nėra nieko, tik žemė po kojomis ir dangus virš galvos. Visa kita kursime patys – kantriai, nuo pat pirmosios dienos dėliosime, kas mes esame ir kaip atrodo mūsų gyvenimai: kaip priimame sprendimus, kaip kiekvienas mūsų žingsnis lemia kitą, kaip gyvename bendruomenėje ir kiekvienas atskirai. Čia gali gimti ir naujų tradicijų, įpročių, meno krypčių, dainų, mitų ir legendų. Šiame pasaulyje vaizduotė bus pagrindinis kiekvieno mūsų įrankis, lemsiantis tai, kas vyksta dabar ir kas nutiks rytoj.

O viską statysime ant jau girdėtų istorijų – apie draugystę per balkono sieną, apie dėl poetinių gebėjimų ištremtą rudnosį, apie vietas, kur žuvys turi liežuvius ir apie viską, kas jau lyg ir pažįstama, bet mažai išgyventa. Ar dienos pabaigoje atspėsi, kokią istoriją išgyvenai šiandien?

Jei trumpai – čia kultūrinė vaizduotės pamaina. Ieškosime savęs lietuvių literatūros ir kino kūriniuose, ne skaitydami ar žiūrėdami, o persikūnydami ir šiandien patirdami tai, kas kažkada buvo sukurta, o girdėtos istorijos ir liks tik girdėtomis, nes čia atgims kitaip.

Iki susitikimo mūsų naujame pasaulyje, o kol kas, viena girdėta negirdėta istorija:

APIE ATSITIKIMĄ PARKE

       Žmogus, vardu H., sėdėjo parke ant suolelio, sėdėjo vis labiau ir labiau, sėdėjo ir sėdėjo, o po to griuvo nuo to suolelio, ir jo kritimas buvo baisus, sudrebėjo žemė, medžiai suošė, pakilo didžiulis vėjas, žmogus, vardu H., prasmego, o pro prasivėrusią skylę buvo galima įžiūrėti Australiją; matėsi, kaip iš ten smalsiai žiūrėjo kengūra. (G. Beresnevičius)